Lietuvos cleantech ekosistema 2025 m.: daugiau nei 10 tūkst. darbo vietų ir brandėjanti rinka

Kiekvienais metais Cleantech Lithuania pristato metinę sektoriaus apžvalgą. Šių metų analizę pradedame nuo rodiklių, kurie atspindi sektoriaus brandą ir realų ekonominį svorį – darbo vietų ir darbo užmokesčio. Būtent jie parodo, ar sektorius auga, kokios vertės darbo vietas kuria ir kaip stipriai konkuruoja dėl talentų.

2025 m. duomenys rodo aiškią kryptį: Lietuvos cleantech sektorius toliau auga, peržengė 10 tūkst. darbo vietų ribą ir vis labiau įsitvirtina kaip aukštos pridėtinės vertės ekonomikos dalis. 2023 m. sektoriuje dirbo 8 885 žmonės, 2024 m. – 9 827, o 2025 m. – jau 10 316. Tai reiškia, kad per dvejus metus sektoriuje atsirado 1 431 papildoma darbo vieta. 2024 m. darbuotojų skaičius augo 10,6 %, o 2025 m. – dar 4,98 %. Taigi sektorius ne tik plečiasi, bet ir rodo stabilų gebėjimą kurti naujas darbo vietas. Kartu matyti ir kita svarbi tendencija: 2025 m. augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 2024 m. Tai nėra silpnėjimo ženklas, o veikiau signalas, kad dalis rinkos pereina iš spartesnės plėtros etapo į brandesnę augimo fazę.

Svarbu ir tai, kad Lietuvos cleantech augimą šiandien formuoja skirtingų brandos etapų įmonės. Ankstyvos stadijos komandos kuria naujas technologijas, ieško nišų ir bando naujus verslo modelius. Brandesnės bendrovės suteikia sektoriui masto, tęstinumo ir didesnį svorį darbo rinkoje. Kartu jos kuria aplinką, kurioje inovacija gali greičiau virsti realia ekonomine verte. Tai vienas aiškiausių ženklų, kad cleantech Lietuvoje jau vystosi kaip brandi ir įvairialypė ekosistema.

Pagal registracijos vietą Lietuvos cleantech įmonės ir toliau koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Duomenys rodo, kad 54,5 % į šią analizę patekusių cleantech įmonių yra registruotos Vilniuje, 23,2 % – Kaune, 5,6 % – Klaipėdoje, o likusios 16,7 % – kituose miestuose. Tai reiškia, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai sektoriaus įmonių telkiasi dviejuose pagrindiniuose centruose – Vilniuje ir Kaune.

Ne mažiau svarbi ir atlygio dinamika. Vidutinis darbo užmokestis bendrai cleantech sektoriuje 2023–2025 m. nuosekliai augo, o pats sektorius visą laikotarpį išliko aiškiai virš šalies vidurkio. Per šiuos trejus metus cleantech sektoriaus vidutinis bruto darbo užmokestis buvo maždaug 39–40 % didesnis nei bendras Lietuvos vidurkis, o 2025 m. siekė 3 349,93 Eur. Ši dinamika rodo aukštos pridėtinės vertės darbo vietų koncentraciją ir augantį specializuotų kompetencijų poreikį.

Aukštą atlygio lygį išlaiko ir dinamiškiausia ekosistemos dalis – cleantech startuolių, scaleup’ų ir vienaragio segmentas. Šiame segmente vidutinis bruto darbo užmokestis 2023–2025 m. buvo apie 37–42 % aukštesnis už šalies vidurkį. Tai rodo, kad net ir jaunesnės bei sparčiai augančios cleantech įmonės Lietuvoje jau konkuruoja dėl talentų atlygio prasme.

Vis dėlto vienas sektoriaus vidurkis slepia gana skirtingas realybes. Aukščiausias vidutinis darbo užmokestis 2025 m. fiksuojamas tvarios energetikos segmente, kur jis siekia 3 521,91 Eur. Aukštą lygį išlaiko ir transporto bei logistikos sritis, kur vidutinis bruto darbo užmokestis sudaro 3 464,90 Eur. Tuo metu išteklių ir aplinkos bei žemės ūkio ir maisto segmentuose atlygio lygis yra nuosaikesnis, o mažiausias jis išlieka medžiagų ir chemikalų bei atliekų ir perdirbimo subsektoriuose. Tai rodo, kad didžiausio atlygio pozicijos šiandien telkiasi ten, kur daugiausia technologinės kompleksikos, infrastruktūros masto ir kapitalo intensyvumo.

Pirmieji 2025 m. duomenys leidžia gana aiškiai matyti bendrą kryptį: Lietuvos cleantech sektorius auga, kuria daugiau darbo vietų, siūlo atlygio lygį, reikšmingai viršijantį šalies vidurkį, ir vis aiškiau koncentruojasi aukštos pridėtinės vertės veiklose. Tai rodo brandėjančią ekosistemą, kurioje inovacija vis dažniau virsta realia ekonomine verte, o sektoriaus svoris Lietuvos ekonomikoje toliau auga.