Aukšto lygio diskusiją Briuselyje: „Europos atsparumo stiprinimas: cleantech gynybai ir saugumui"

Aukšto lygio apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo Europos Parlamento nariai, pirmaujančių pramonės įmonių ir NATO atstovai, investuotojai bei teminiai ekspertai, buvo aptarti švariųjų technologijų diegimo pranašumai siekiant sustiprinti Europos gynybą ir saugumą. Renginys „Europos atsparumo stiprinimas: švariosios technologijos gynybai ir saugumui“ pabrėžė dvejopo naudojimo technologijų svarbą bei neatidėliotiną būtinybę didinti energetinę autonomiją ir atsparumą visoje Europoje.

Diskusijoje buvo akcentuota tiek ekonominė, tiek saugumo nauda, kurią gali atnešti padidintos investicijos, ypač – Europos švariųjų technologijų diegimas. Renginio pradžioje „Cleantech for Baltics“ vykdomoji direktorė Kädi Ristkok pabrėžė: „Nors švarias technologijas dažniausiai vertiname per klimato kaitos prizmę, jų potencialas yra gerokai platesnis. Šiandien, kai energetinės sistemos tampa ginklu, tiekimo grandinės yra trapios, o svarbiausia infrastruktūra – pažeidžiama, švariosios technologijos gali padėti mums siekti ilgalaikių tikslų, tuo pat metu apsaugant visuomenes.“

Europos Parlamento narys Jüri Ratas savo pagrindinėje kalboje pabrėžė, kad „priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra esminis nacionalinio saugumo klausimas. Švariosios technologijos yra strateginis turtas, siekiant atsparumo, autonomijos ir stiprybės vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje.“

Diskusijose taip pat buvo kalbama apie tai, kad Europai reikalinga tvirta atgrasymo strategija, skirta apsaugoti svarbią energetinę, žaliavų ir kibernetinę infrastruktūrą nuo didėjančių grėsmių. Pramonės lyderiai ragino kurti politiką, skatinančią inovacijas, vidaus gamybą ir gyvybiškai svarbių pramonės šakų išsaugojimą Europoje. Skeleton Technologies vyriausiasis viešųjų reikalų ir strateginių partnerysčių vadovas Arnaud Castaignet pabrėžė, kad Europa negali pernelyg pasikliauti kritinių žaliavų importu, bet privalo plėtoti pažangias alternatyvias medžiagas, kad sumažintų strateginę priklausomybę. Tokios alternatyvios medžiagos gali netgi pagerinti gynybos taikymų efektyvumą.

Buvusi Europos Komisijos generalinė direktorė Ann Mettler paragino stiprinti Europos atgrasymo gebėjimus, pabrėždama, kad šiuo metu „niekas nebijo Europos“, ką aiškiai parodė neseniai įvykdyti sabotažai. Ji pabrėžė augančią Europos priklausomybę, ypač kritinėse srityse, ir paragino siekti didesnio skaidrumo bei įrodymais pagrįstų įžvalgų apie pažeidžiamumą, kad būtų galima priimti ryžtingus politinius sprendimus.

Europos Parlamento narys Thomas Pellerin-Carlin taip pat akcentavo, kad didžiausia Europos saugumo grėsmė – tai nuolatinė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, žaliavų ir svarbiausių technologijų. „Jeigu nesugebėsime jų pakeisti europine gamyba, iš esmės remsime nedraugiškus režimus. Tokiu atveju didinti gynybos išlaidas bus tik būdas išvengti pralaimėjimo – bet ne laimėti. Tikra pergalės strategija yra autonomijos pasiekimas energetikos, žaliavų ir kritinių technologijų srityse.“

Buvo sutarta, kad Europai būtinas bendros platformos kūrimas, skatinantis dialogą ir bendradarbiavimą tarp švariųjų technologijų, gynybos ir saugumo sektorių. Nors istoriškai inovacijos dažnai keliavo iš kariuomenės į civilinį sektorių, šiuo metu dar daug neišnaudoto potencialo remiant priešingą judėjimo kryptį. Norint realizuoti šį sinergijos potencialą, reikia atitinkamai koreguoti politiką įvairiose srityse. Renginyje taip pat buvo pripažinta švariųjų technologijų ekonominė vertė, pabrėžiant tolesnių investicijų svarbą, siekiant skatinti naujų industrijų kūrimą ir aukštos kokybės darbo vietų steigimą.

Šios įžvalgos – tik maža dalis gausių diskusijų, kurios vyko apskritojo stalo metu. Organizatoriai planuoja tolesnes iniciatyvas, kurios skatins bendradarbiavimą ir strateginį mąstymą švariųjų technologijų ir Europos saugumo srityse.

Renginį kartu organizavo Lietuvos ir Estijos mokslo tarybų atstovybės Briuselyje, kartu su „Cleantech for Baltics“ ir „Cleantech for Europe“.