2026-05-12
Žiedinis baterijų perdirbimas – strateginis atsakas žaliavų trūkumui
Cleantech Lithuania narys Fivrec sukūrė technologiją, leidžiančią perdirbti senas ličio jonų baterijas, naudojamas telefonuose, nešiojamuose kompiuteriuose ir elektromobiliuose, bei paversti jas aukštos kokybės žaliava, vadinama „juodąja mase“. Ši masė gali būti pakartotinai naudojama naujų baterijų gamybai. Tokie metalai kaip litis, kobaltas ar nikelis yra riboti, o jų gavyba yra sudėtinga bei brangi. Europa susiduria su vis didėjančiu šių žaliavų trūkumu, ypač ličio, kurio poreikis sparčiai auga plečiantis elektrinių automobilių ir elektronikos naudojimui. Fivrec technologija leidžia taupyti žaliavas, pakartotinai panaudojant esamas, mažinant poreikį kasti naujus išteklius. Perdirbimas leidžia reikšmingai sumažinti CO₂ emisijas, kurios yra gerokai didesnės vykdant pirminę žaliavų gavybą. Be to, tai turi strateginę reikšmę – mažina regiono priklausomybę nuo importuojamų žaliavų.
Nuo pilotinės linijos iki komercinės gamybos
2023 m. įkurtas startuolis Fivrec sparčiai įsitvirtina rinkoje ir plečia savo veiklą. „Pradėjome dirbti tuščiame sandėlyje – viskas buvo daroma rankiniu būdu, nebuvo jokios automatizacijos, o viską kūrėme ir gaminome patys“, – prisimena Kasparas Krasauskas, Fivrec bendraįkūrėjas ir vadovas.
Per trejus metus nuo 3 įkūrėjų komanda išaugo iki 18 specialistų, o 2025-ieji Fivrec komandai buvo lūžio metai. Fivrec ličio jonų baterijų perdirbimo linija pasiekė operacinį etapą, o įmonė tapo viena iš nedaugelio Europoje, realiai vykdančių pilnos apimties baterijų mechaninį perdirbimą. Įmonei buvo suteikta aplinkosauginės veiklos licencija, taip pat pasirašyti pirmieji reikšmingi komerciniai kontraktai – tai svarbus žingsnis jaunam giliųjų technologijų startuoliui.
Fivrec darbą įvertino ir Lietuvos inovacijų ekosistema – dėl išskirtinės technologijos praktinio įgyvendinimo įmonė sulaukė kelių reikšmingų apdovanojimų:
Technologiją tobulinti padeda mokslo partneriai
Fivrec jau dabar gali apdoroti ličio jonų baterijas iki juodosios masės, taip pat atskirti varį, aliuminį ir plastikus. Mechaniškai tai sudėtinga, nes ličio jonų baterijos yra pavojingos, degios, gali net sprogti, todėl jų apdorojimas reikalauja itin tikslių, saugių ir technologiškai pažangių sprendimų. Dėl šios priežasties šį procesą įvaldyti pavyksta tik nedaugeliui įmonių Europoje.
Kitas svarbus žingsnis – juodosios masės hidrometalurginis gryninimas į pavienes kritines žaliavas: litį, kobaltą, nikelį ir manganą. Europai šių žaliavų šiandien itin trūksta, o beveik visos jos yra importuojamos. Būtent ties šiuo etapu Fivrec intensyviai dirba kartu su mokslo partneriais.
Lietuvoje Fivrec glaudžiai bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu, aktyviai naudojasi KTU chemijos laboratorijomis, kuriose atlieka juodosios masės gryninimo eksperimentus.
Tačiau Fivrec mokslinių partnerių tinklas neapsiriboja Lietuva. Įmonė bendradarbiauja ir su didžiausiais Europos mokslinių tyrimų institutais, tarp jų – „Fraunhofer“ institutu Vokietijoje ir „Łukasiewicz“ mokslinių tyrimų tinklu Lenkijoje. Fivrec dalyvauja keliuose ES programų projektuose, tokiuose kaip METIUM ir CLOSER.
Kartu su Saulėtekio Tech Parku Fivrec prisijungė ir prie Europos Horizonto projekto FINEX, kuris vienija Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Bulgarijos ir Kipro technologijų testavimo erdves. Projekto tikslas – paspartinti eksperimentavimą švariųjų technologijų inovacijų diegime. FINEX padeda inovatoriams susisiekti su specializuotomis testavimo platformomis ir aplinkomis, kad jie galėtų greičiau pereiti nuo tyrimų prie praktinio inovacijų diegimo.
„Tarptautinis bendradarbiavimas leidžia kelti technologijos brandą greitesniu tempu, nei būtų įmanoma remiantis tik vietine infrastruktūra“, – teigia Kasparas Krasauskas.
Ekosistemos partnerių pagalba
Pastarieji metai parodė, koks svarbus stiprios inovacijų ekosistemos vaidmuo augančiam giliųjų technologijų startuoliui. Klasterio Cleantech Lithuania dėka 2025 m. Fivrec dalyvavo misijoje į „Slush“ Helsinkyje, vieną didžiausių startuolių ir technologijų renginių Europoje. Misija atnešė konkrečių partnerysčių, kurios šiuo metu plėtojamos toliau.
Inovacijų agentūra skyrė finansavimą Fivrec technologijos vystymui pagal „Žaliojo eksperimento“ priemonę, taip pat padėjo organizuoti stendus parodose ir užmegzti vertingus kontaktus. Be to, suteikė galimybę dalyvauti JAV startuolių akceleratoriaus „Plug and Play“ mentorystės programoje bei kontaktų užmezgimo renginiuose.
„Šių dviejų organizacijų indėlis leido mums greičiau įsitvirtinti tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje rinkoje“, – pabrėžia Kasparas Krasauskas.
Ateityje – „urban mining“ platformos vizija
Fivrec kryptingai juda link visos baterijų žaliavų vertės grandinės sujungimo – tiek tobulinant technologiją, tiek plečiant ir skaitmenizuojant gamybą bei kuriant platformą, sujungiančią baterijų naudotojus su gamintojais.
Fivrec toliau planuoja gilinti bendradarbiavimą su mokslo ir viešojo sektoriaus partneriais Lietuvoje ir Europoje, ypač juodosios masės gryninimo srityje. Vidutinės trukmės plane numatoma išplėsti pilotinę liniją iki 5 000 tonų baterijų per metus apdorojimo pajėgumo. Tokio masto operacijos jau ženkliai prisidėtų prie Europos kritinių žaliavų deficito mažinimo ir sumažintų regiono priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių.
Įmonė lygiagrečiai vysto ir vidinę skaitmeninę platformą, skirtą skaidresniam ir patogesniam kritinių žaliavų judėjimui Europoje – nuo jų paieškos ir įsigijimo iki tiekimo grandinės atsekamumo.
Visa tai prisideda prie Fivrec vizijos – tapti viena pagrindinių „urban mining“ platformų Europoje, kuri leistų iš jau pagamintų ir naudotų baterijų atgauti vertingas medžiagas ir panaudoti jas naujų baterijų bei kitų gaminių gamyboje.
